Siracido 47

₁Po jo atėjo Natanas pranašauti

Dovydo dienomis.

₂Kaip taukai atskiriami nuo bendravimo atnašos,

taip Dovydas buvo išrinktas iš izraelitų.

₃Jis žaidė su liūtais, tarsi jie būtų ožiukai,

ir su meškomis, tarsi jos būtų kaimenės ėriukai.

₄Argi savo jaunystėje jis neužmušė milžino

ir neišlaisvino tautos iš gėdos,

kai jo ranka paleido iš svaidyklės akmenį

ir parbloškė pagyrūną Galijotą?

₅Dovydas šaukėsi Viešpaties Aukščiausiojo,

ir jis suteikė jėgų jo dešinei,

kad paguldytų įgudusį galiūną

ir išaukštintų savo tautos galybę.

₆Todėl jis buvo šlovinamas dėl dešimčių tūkstančių

ir giriamas dėl Viešpaties suteiktų palaiminimų,

kai jam buvo suteikta karaliaus karūna.

₇Jis visur nugalėjo priešus

ir sunaikino savo priešininkus filistinus,

sutriuškino jų galybę iki mūsų dienų.

₈Kiekviename žygyje dėkojo Šventajam Aukščiausiajam,

skelbdamas jo garbę,

mylėjo savo Kūrėją iš visos širdies

ir kasdien jį šlovino giesmėmis.

₉Arfininkams jis nurodė stovėti priešais aukurą

ir malonia melodija lydėti šlovės giesmes.

₁₀Iškilmių apeigoms jis suteikė spindesio

ir nustatė visam laikui šventųjų dienų seką,

kad šventas Viešpaties vardas būtų šlovinamas

ir šventovė skambėtų nuo ryto iki vakaro.

₁₁Viešpats atleido jam nuodėmes

ir išaukštino jo galybę amžinai;

jis suteikė jam karalystės Sandorą

ir garbingą sostą Izraelyje.

₁₂Dėl savo nuopelnų įpėdiniu jis turėjo

išmintingą sūnų, galėjusį saugiai gyventi.

₁₃Saliamonas karaliavo taikos laikotarpiu,

nes Dievas nuramino visas krašto sienas,

kad šis pastatytų Namus jo vardui

ir parūpintų amžiną šventovę.

₁₄Koks išmintingas buvai, kai jaunas

liejaisi per kraštus pamokymais

kaip patvinęs Nilas!

₁₅Tavo didelė išmintis sklido žemėje;

tu pripildei ją gilios prasmės patarlėmis.

₁₆Tavo garsas pasiekė tolimas salas,

tu buvai mylimas už taikų valdymą.

₁₇Savo giesmėmis, patarlėmis, mįslėmis,

atsakymais, kuriuos davei, tu stebinai tautas.

₁₈Tu buvai vadinamas tuo garbingu vardu,

kuris buvo duotas Izraeliui.

Tu sukaupei aukso lyg geležies

ir padauginai sidabro lyg švino.

₁₉Bet tu atsidavei moterims

ir leidai joms viešpatauti savo kūnui.

₂₀Tu sutepei savo garbę

ir padarei gėdą savo šeimai.

Tu užtraukei bausmę savo vaikams

ir savo kvailyste sukėlei jiems sielvarto.

₂₁Taip karališkasis skeptras buvo padalytas,

ir iš Efraimo kilo maištinga karalystė.

₂₂Bet Viešpats nenustoja būti gailestingas

ir nepalieka neįvykdyto nė vieno savo žodžio.

Jis niekada neišraus savo išrinktojo vaikų

ir nesunaikins jį mylėjusiojo palikuonių.

Todėl jis suteikė Jokūbui likutį,

o Dovydui – šaknį iš jo paties šeimos.

₂₃Saliamonas užmigo su savo protėviais

ir paliko įpėdiniu vieną savo sūnų,

visiškai kvailą ir stokojantį nuovokos Rehabeamą,

kuris savo elgesiu pavertė žmones maištininkais.

₂₄Tada atėjo Nebato sūnus Jeroboamas,

suvedžiojęs Izraelį nuodėme,

ir užvedė Efraimą ant nedoro kelio.

Nuo tada jų nuodėmių vis daugėjo,

kol pagaliau jie buvo ištremti iš savo krašto,

₂₅nes atsidavė visokiam nedorumui,

kol jų neištiko bausmė.